Su sportu visada turėjau įdomų santykį. Tiksliau, jo visai neturėjau: kūno kultūra man buvo prakaitas ir neteikė jokio malonumo. Atsimenu, buvau tas vaikas, kuris į kūno kultūros pamokas arba ateidavo kaip stovi - su džinsais, arba jose visai nesirodydavo. Po to atėjo laikas, kai sportas tapo priemone save bausti už kiekvieną suvalgytą kąsnį ir papildomą kilogramą. Logiška, kad tai, ko nemėgsti labiausiai, tampa įrankiu save nubausti. Juolab, kad būtent valandas praleistas sporto klube ir perdėtą „dietą“ galėjau sukontroliuoti. Kita vertus, maniau, kad pratimus tereikia kartoti tol, kol pagaliau juos pamėgsiu... Viskas baigėsi ne ištreniruotu six pack‘u, bet išsekimu dėl tokios nenormalios „dietos“ ir valandų be poilsio sporto klube. Dabar galvoju, kad ten galėjau pasirodyti nebent esanti liūdniausio veido savininke, o ne sporto entuziaste.
KAIP SUGALVOJAI ATEITI?
Magistro baigiamųjų darbų rašymo periodu pasitaikė proga pasibėdavoti kursiokei, kuri ir pasiūlė išbandyti kikbokso treniruotes. Sakė, kad atėjusi ne tik „pasportuosiu taip, kad skaudės raumenis, kuriuos nežinojau apskritai turinti“, bet ir išvaikysiu neigiamas emocijas ir, neabejotinai, užmiršiu apie sporto klube patirtą „žalą“. Be to, kur kas anksčiau buvau girdėjusi, kad Fitboksas.lt ne tik kikboksas, bet ir bendruomenė. Dar magistrantūros pradžioje, kilus pirmosioms mintims apie kikboksą, ši studija bene labiausiai sugundė, tik dėl laiko stokos ir baimės peržengti savo komforto zonos ribas taip ir neišdrįsau savęs išbandyti. O šį kartą užsispyriau, kad turiu pabandyti! Nors, aišku, į pirmą treniruotę ėjau kaip į Tinder date, kur nežinai, ko gali tikėtis, atėjusi supratau, kad čia yra mano vieta!
AR ATSIMENI SAVO PIRMĄ TRENIRUOTĘ? KOKS JAUSMAS DĖTIS PIRŠTINES?
Kaip ir sakiau, ėjimas į pirmą treniruotę buvo bauginantis, kaip žalioji mylia ar paskutiniai žingsniai link giljotinos, nes galvojau „va, dabar tai tikrai bus sporto karjeros pabaiga“. Bet buvo visiškai priešingai, nes studijoje visi pasitiko su šypsenomis ir labai globojo, todėl pirmosios treniruotės prisiminimai tik patys šilčiausi.
Nors pirmasis apšilimas pasirodė labai sunkus ir reikalaujantis „vyriškos ištvermės“, dabar kas kartą jį darau su pasimėgavimu, šiuo metu man jis tapęs labiau smagus, nei sunkus!
KAIP SPORTUOJASI DABAR? KOKS MĖGSTAMIAUSIAS FIZINIS PRATIMAS?
Nuostabiai! Jei reikėtų įvardyti savaitės dienas, kuriomis daugiausiai šypsausi – tikrai būtų tos, kai vyksta treniruotės! Jei sakiau, kad pirma treniruotė buvo su tiek nerimo, kaip Tinder date, tai, manau, kad čia bene labiausiai vykęs Tinder date!
O apie pratimus - tie, kurie mane gerai pažįsta, sakytų, kad pokytis beveik neįtikimas, nes per tuos pusę metų pomėgiai pasikeitė kardinaliai: jei anksčiau sunkiausia man buvo giros rovimas, burpee ir jėgos virvės – dabar tai yra mėgstamiausi pratimai; jei anksčiau mažiausiai simpatizavau kovos su šešėliu pratimui, kuris vis nepavykdavo ir jaučiausi kaip „vištelė su bokso pirštinėm“ – šiuo metu tokio jausmo jau nė su žiburiu nerasi, nes žinau, kad progresuoju ir dabar jau „I have some moves“!
AR SPORTUOSI TOLIAU?
Ne tik, kad žadu sportuoti, bet ir galvoju, jog mielai skirčiau tam dar daugiau laiko, tikriausiai tada, kai veikla veža, negali jos paleisti. Moralas: sportas yra nuostabu, kai randi tai, kas patinka! O maistas – būtinas tam, kad spindėtų ne tik akys, bet ir mylimo sporto rezultatai.